ES labiau liberalizuos kabotažinius pervežimus?

Kabotažiniai pervežimai

Krovinių pervežimas Lietuvoje ir tarptautinėje rinkoje įgyja naujų atspalvių. Prieš keletą metų vežėjų kalboje atsiradęs kabotažo terminas vartojamas vis plačiau. Nuo šių metų pradžios kabotažiniai pervežimai leidžiami visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir naujosiose šalyse narėse, Bulgarijoje bei Rumunijoje. Tarptautinių žodžių žodynai lietuvių kalba kabotažo [pranc. cabotage] sąvoką priskiria išimtinai laivybai, nors pastaraisiais metais terminas taikomas visuose transporto sektoriuose. Tai kitos šalies teritorijoje už atlygį teisėtai vykdoma vežėjo veikla. Liberalizuoti šios rūšies tarptautinius pervežimus, ypač Europos Sąjungoje, skatina problemos, susijusios su tuščiais grįžtamaisiais reisais: apkrauti keliai, išaugęs aplinkos užterštumas, menkas pervežimų rentabilumas ir pan.

Europos Sąjungos erdvėje skiriamas didysis ir mažasis kabotažas: didysis – tarp dviejų ES šalių narių per trečiąją šalį ar kai transporto priemonė priklauso licenciją turinčiam trečiosios šalies vežėjui; mažasis – ES teritorijoje, kai vežėjas yra registruotas kitoje ES šalyje.

2010 m. gegužę įsigaliojo kelių transporto vidaus teisinius pagrindus nustatantis Bendrijos reglamentas dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių. Pagal šias taisykles, vežėjams iš kitos valstybės narės arba bendrijos licenciją turinčiam trečiosios šalies vežėjui ta pačia transporto priemone leidžiama atlikti ne daugiau nei tris kabotažo operacijas; krovinys paskutinį kartą turi būti iškraunamas per septynias dienas nuo paskutinio iškrovimo priimančiojoje valstybėje narėje. Per šį terminą kabotažo operacijas galima atlikti ir bet kurioje valstybėje narėje, po vieną kiekvienoje šalyje, per tris dienas nuo atvykimo nepakrauta transporto priemone į tą valstybę narę.

Europos Komisija ketina praplėsti taisykles, jas labiau liberalizuoti. Tai skatina faktas, jog beveik trečdalį visos kelionės sunkvežimiai Bendrijos keliais nuvažiuoja tik iš dalies pakrauti ar visai tušti. Tai prieštarauja ES tikslui mažinti spūstis keliuose, taip pat ir skirtingų šalių vežėjų lygiavertiškumo principui. Šiuo metu kabotažiniams pervežimams tenka tik 2 proc. bendrojo ES kelių transporto. Nors per keletą pastarųjų metų jie pastebimai išaugo, Europos Komisijos įsitikinimu, yra nepakankami. ES susisiekimo komisaras Siim Kallas neseniai sudarė ekspertų grupę, kuri nuo gegužės analizuos ES transporto sektoriaus padėtį. Ekspertų pateikta ataskaita lems, kiek bus liberalizuoti kabotažiniai pervežimai.

Kai kurie vežėjai bei ekspeditoriai abejoja, ar toks krovinių pervežimas ir saugumas yra suderinami dalykai. Tačiau kaip rodo krovinių biržos patirtis, apsidrausti nuo netikėtumų sėkmingai padeda kruopšti vartotojų atranka bei kontrolės sistema.

Panašūs straipsnis:

Atsigaunantis krovinių gabenimas – gera žinia visam ūkiui

Tags: , , , ,

Jūsų komentaras