Transportavimo paslaugos: lengviau atsikvėpti nepavyksta

Transportavimo paslaugos Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius labai išaugo. Vežėjai įrodė, kad sugeba pasinaudoti kiekviena palankia situacija tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Jie jautriai įsiklauso į rinkos poreikius ir greitai mokosi iš kolegų Vakaruose. Atrodo, kad naujoms įmonėms jau sunku ir berasti nišą, rinkai pasiūlyti tokių paslaugų, kurių iki šiol niekas neteikė ar jos būtų nepakankamai išplėtotos. Lietuvos gyventojai su šypsena gali prisiminti laikus, kokia problema kadaise buvo persikraustyti į kitą butą ar miestą (ką jau kalbėti apie kitą šalį), o apie skubias siuntas galima buvo tik svajoti.

Kelių transportas išlieka vyraujantis. Lietuvoje kelių transportu pervežama apie pusė visų krovinių. Geležinkeliui tenka apie 45 proc., jūriniam transportui – apie 4 proc., vidaus vandenų transportui – mažiau nei 1 proc., o oro transportui – dar menkesnė visų krovinių dalis. Vežėjai gali didžiuotis moderniu transporto parku. Daugiau nei pusė Lietuvoje registruotų krovininio transporto priemonių yra penkerių metų ar naujesnės, net 75 proc. krovininių automobilių atitinka Euro-3 ir aukštesnę ekologinę kategoriją.

Transportavimo paslaugas Lietuvoje teikiant nedideliais atstumais, taip pat ir ekspres paslaugas, nepakeičiamas yra lengvasis krovininis transportas. Vis dėlto sunkusis krovininis transportas ir tarptautinė transportavimo paslaugų rinka daugelį Lietuvos vežėjų traukia labiau. Juk tai kitas verslo mastelis, kitokios uždarbio galimybės. Šių metų pirmąjį pusmetį sunkiosios transporto priemonės – krovininiai automobiliai, puspriekabių vilkikai, priekabos ir ypač puspriekabės – taip pat buvo perkamos daug aktyviau negu lengvasis krovininis transportas. Tiesa, pirkimas nepasiekė 2008 metų lygio, be to, į transporto parko atnaujinimą investavo tik stambiosios įmonės. Smulkiosios bei vidutinės kvėpuoja sunkiau.

Transportavimo verslo aplinka tampa vis sudėtingesnė. Nuolat auga mokesčiai ir kitos būtinosios išlaidos, ypač už sunkiasvores krovininio transporto priemones. Savo ruožtu tai skatina transportavimo paslaugų Lietuvoje augimą. Vienos įmonės ieško išeities jungdamosi. Kitos gi vis dažniau prabyla apie galimybę veiklą perkelti į kitą Europos Sąjungos šalį. Vežėjams nedidelė paguoda, kad tokios niūrios mintys aplanko ne tik juos, bet ir kitus Lietuvos verslininkus. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto Lietuvos ekonomikos tyrimo, apie veiklos iškėlimą iš Lietuvos rimtai svarsto kas dešimtas verslininkas.

Panašūs straipsniai:

Lietuvos transporto sistema

Krovinių birža padeda išvengti brangių vežimų be krovinio

Krovinių birža – Būti žingsneliu pirmiau kitų

 

Tags: ,