Tranzitiniams kroviniams tiesiama žalia gatvė

Tranzitiniams kroviniams tiesiama žalia gatvė

Lietuva – ant tako tarp Rytų ir Vakarų. Geografinė padėtis, žvelgiant istoriškai, lėmė patirti daug negandų. Tačiau situacija pasikeitė: tai, kas dar vakar šaliai buvo silpnoji vieta, šiandien vertinama kaip stiprioji pusė, teikianti dividendus. Artimesnių ir tolimesnių kaimynų akyse Lietuva yra patraukli tranzitinė valstybė su neužšąlančiu Klaipėdos jūrų uostu, išvystyta kelių infrastruktūra. Vakarų partneriams reikšminga aplinkybė, patvirtinanti šalies politinį ir ekonominį stabilumą, yra narystė Europos Sąjungoje.

Tačiau logistikos paslaugų infrastruktūra laukiamam tranzitinių krovinių srautui, galimybės ir pajėgumai šiuos krovinius paskirstyti įvairioms transporto rūšims bei sandėliuoti, šiandien yra nepakankami. Vyriausybė ryžtingai imasi projektų, kurie Lietuvą padarytų logistiškai dar labiau konkurencingą, pritrauktų papildomus tranzitinių krovinių srautus.

Viena iš strategiškai svarbių projektų krypčių – transporto koridorių plėtra. Palengva iriasi į priekį transeuropinio Šiaurės-Pietų krypties transporto koridoriaus linija „Rail Baltica“. Planuojama, kad Lietuvos teritorijoje nuo Lenkijos sienos pradėta tiesti europinė vėžė, kuri sujungs Lenkiją, Baltijos šalis bei Suomiją, kitais metais pasieks Kauną. Prie europinės vėžės projekto ketinama prijungti ir Klaipėdos jūrų uostą. Kitas svarbus transporto koridorius – Rytų-Vakarų krypties, kuris Vakarų transporto sistemas per Lietuvą jungia su Baltarusija ir Ukraina, Azijos šalimis. Prie šio projekto plėtros tiesiogiai prisideda dvylika Europos ir Azijos valstybių. Su kaupu pasiteisino ir toliau plėtojamas tarptautinis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projektas.

Kita labai svarbi projektų kryptis – viešieji logistikos centrai strategiškai svarbiuose sausumos, jūrų, oro transporto kelių susikirtimo mazguose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose bei Klaipėdoje. Kiekvienas toks logistikos centras, statomas pritraukus privačius investuotojus, turėtų tapti papildomu krovinių traukos centru. Krovinių sandėliavimas turi būti organizuojamas pagal didžiausių Europos transporto mazgų patyrimą. Viešieji logistiko centrai bus aprūpinti moderniais sandėliais, konteinerių terminalais, degalinėmis, juose bus teikiamos ne tik logistinės, bet ir apgyvendinimo, finansinės, kitos paslaugos. Pirmieji investuotojai pamažu jau pradeda įgyvendinti savo projektus Vilniuje, Klaipėdoje.

Panašūs straipsniai

Krovinių ir transporto pasiūla: geresnių laikų ilgesys

Aukštos degalų kainos vežėjus stumia į kampą

Požiūris į sandėliavimo paslaugas – vis platesnis

 

Tags: , ,